2025 liepos 1 d.
Šiandien Generalinėje prokuratūroje buvo pristatytas tyrimas, kurio tikslas – įvertinti kaip 100 didžiausių Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų įgyvendina pranešėjų apsaugą, ir pateikti rekomendacijas dėl vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų veiklos gerinimo.
Tarp tyrime dalyvavusių įstaigų didžiąją dalį sudarė viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigos (86,2 proc.), įskaitant valstybines, savivaldybių įsteigtas įstaigos bei tos, kurių dalininkėmis yra valstybė ir savivaldybė lygiomis dalimis (50/50 principu). Todėl į pristatymą buvo pakviesti LR Sveikatos apsaugos ministerijos bei Vilniaus savivaldybės atstovai.
Apibendrinimas
Vidinių kanalų diegimo pažanga ir skirtumai tarp sektorių
Viešasis sektorius didžiąja dalimi laiku ir nuosekliai įdiegė vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus – dauguma jų veikti pradėjo 2019–2020 m., kai privačiame sektoriuje aktyvus diegimas prasidėjo tik 2023–2025 m. Tai rodo, kad dalis privačių sveikatos priežiūros įstaigų vėlavo įgyvendinti teisės aktų reikalavimus arba vis dar neturi aiškios informacijos apie kanalo įsteigimo datą. Nors bendras žinomumas apie pareigą įdiegti kanalą yra aukštas (94,7 proc.), privačiame sektoriuje vis dar yra įstaigų, nežinančių apie šį reikalavimą (15,4 proc.)
Informacijos apie kanalus viešinimo ir turinio trūkumai
Nors teisės aktai įpareigoja viešai skelbti informaciją apie vidinio kanalo paskirtį, procedūras, kompetentingą subjektą ir kt., tiek viešajame (26,0 proc.), tiek privačiame sektoriuje (61,6 proc.) dažnai informacija interneto svetainėse yra fragmentiška, neaiški arba jos visai nėra. Privačiame sektoriuje ypač trūksta informacijos apie asmens teises, apsaugą, statistinius rodiklius, atsakomybę ir konsultacijas. Neišsamiai pateikta informacija mažina sistemos skaidrumą ir darbuotojų pasitikėjimą.
Kompetentingų subjektų paskyrimo ir mokymų spragos
Dauguma įstaigų turi paskirtą kompetentingą subjektą, tačiau privačiame sektoriuje net 16 proc. įstaigų tokio subjekto neturi, o tai yra teisės aktų pažeidimas. Be to, daugiau nei pusėje įstaigų (55,1 proc.) kompetentingų subjektų mokymai nebuvo vykdyti. Tai rodo dideles kompetencijų spragas ir riziką, kad vidinių kanalų administravimas yra formalus ir neefektyvus.
Duomenų apsaugos, konfidencialumo ir informacijos saugojimo iššūkiai
Specialios duomenų naikinimo tvarkos ar papildomos apsaugos priemonės taikomos retai, o tik 37,2 proc. įstaigų laikosi teisės aktų reikalavimo saugoti duomenis bent 5 metus. Dalis įstaigų neturi aiškios saugojimo tvarkos arba jos nežino, kas kelia riziką dėl atitikties teisės aktams ir pranešėjų apsaugos efektyvumo.
Visas tyrimas išsamiai bus pristatytas Pranešėjų apsaugos forumo 2025, kuris vyks rugsėjo 23 dieną, metu.
Be to, Generalinė prokuratūra, Sveikatos apsaugos ministerija bei Vilniaus savivaldybė priėmė sprendimą bendradarbiauti šioje srityje ir imtis priemonių, kad pranešėjų apsauga sveikatos apsaugos įstaigose būtų užtikrinta tinkamai.
