DUK

Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnis numato, kad pranešėjas yra fizinis asmuo, pateikiantis informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį sužinojo iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu, taip pat informaciją apie pažeidimą pateikiantis savarankiškai dirbančio asmens statusą turintis asmuo, akcininkas ar asmuo, priklausantis įmonės administraciniam, valdymo ar priežiūros organui (įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir apmokamus ar neapmokamus stažuotojus), arba bet kuris fizinis asmuo, dirbantis prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir (ar) tiekėjams, kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju.

Ne. Pateikus pranešimą apie pažeidimą, Generalinės prokuratūros prokuroras įvertina Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatytas sąlygas ir yra priimamas sprendimas pripažinti asmenį pranešėju arba sprendimas nepripažinti asmens pranešėju. Sprendimas priimamas per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie pažeidimą pateikimo.

Ne. Pranešime asmuo turi nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą ar gimimo datą, kontaktinius duomenis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui gali būti skundžiamas prokuratūros sprendimas nepripažinti asmens pranešėju.

Taip. Pranešėjo statusas gali būti panaikintas, jei yra pranešėjo prašymas panaikinti pranešėjo statusą arba paaiškėja, kad pranešėjas pranešime tyčia pateikė melagingą informaciją apie pažeidimą.

Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

1) pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;

2) pavojaus aplinkai;

3) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;

4) neteisėtos veiklos finansavimo;

5) neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;

6) neteisėtu būdu įgyto turto;

7) padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, kliudymo nustatyti padarinių mastą;

8) pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį;

9) kenkimo Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta susijusiose Europos Sąjungos priemonėse;

10) pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, taip pat su vidaus rinka susijusius pažeidimus dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimus, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui;

11) kitų pažeidimų.

Įstatymas nenumato galutinio  sąrašo pažeidimų, apie kuriuos galima pranešti, ir tai reiškia, kad galima pranešti apie bet kokio pobūdžio pažeidimus, turinčios reikšmės viešajam interesui.

Jeigu asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, nori pateikti laisvos formos pranešimą, o ne užpildyti nustatytą formą, tokiame pranešime jis privalo nurodyti, kad pranešimas teikiamas vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.

Pranešime turi būti nurodomos konkrečios faktinės pažeidimo aplinkybės, asmuo, kuris rengiasi, dalyvauja ar dalyvavo darant pažeidimą, informacija, ar apie šį pažeidimą asmuo jau pranešė, jeigu pranešė, kam buvo pranešta, ar buvo gautas atsakymas, pareiškimą teikiančio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data, gyvenamoji (korespondencijos gavimo) vieta ar elektroninio pašto adresas ir kiti duomenys ryšiui palaikyti, jei įmanoma, prie pranešimo pridedami rašytiniai ar kitokie turimi duomenys apie pažeidimą.

Informacija apie pažeidimus pateikiama raštu.

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, turi užpildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos formos pranešimą. Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, pranešimą prokuratūrai teikia šiais būdais:

tiesiogiai atvykęs į (pasirinktinai):

Generalinę prokuratūrą (Rinktinės g. 5A, 01515 Vilnius),

Vilniaus apygardos prokuratūrą (Rinktinės g. 5A, 09201 Vilnius),

Kauno apygardos prokuratūrą (Laisvės al. 32, 44240 Kaunas),

Klaipėdos apygardos prokuratūrą (Vilties g. 12, 92231 Klaipėda),

Panevėžio apygardos prokuratūrą (Respublikos g. 54, 35173 Panevėžys)

Šiaulių apygardos prokuratūrą (Dvaro g. 90, 76240 Šiauliai);

atsiųsdamas pranešimą 1 punkte nurodytais adresais paštu;

atsiųsdamas pranešimą Generalinės prokuratūros elektroninio pašto adresu praneseju.apsauga@prokuraturos.lt.

Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, kai įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija apie pažeidimą yra teisinga.

Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti:

1) įstaigoje, kurioje dirba (dirbo), per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą;

2) kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai, toliau - prokuratūrai) tiesiogiai;

3) viešai.

Kai asmeniui tampa žinomi galbūt daromos ar padarytos nusikalstamos veikos požymiai, pranešimas pateikiamas tiesiogiai Prokuratūrai.

Taip pat asmuo dėl pažeidimo gali kreiptis tiesiogiai į prokuratūrą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) pažeidimas turi esminės reikšmės viešajam interesui;

2) būtina kuo skubiau užkirsti kelią pažeidimui ar jį nutraukti, nes gali atsirasti didelė žala;

3) vadovaujantys, su įstaiga darbo arba tarnybos ar sutartiniais santykiais siejami asmenys patys galbūt daro ar yra padarę pažeidimus;

4) informacija apie pažeidimą buvo pateikta per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, tačiau atsakymas nebuvo gautas arba nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, arba priemonės, kurių buvo imtasi, buvo neveiksmingos;

5) yra pagrindas manyti, kad, pateikus informaciją apie pažeidimą vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens anonimiškumas ar konfidencialumas gali būti neužtikrintas arba bus siekiama pažeidimą, apie kurį pranešta, nuslėpti, arba informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui bus daromas neigiamas poveikis;

6) įstaigoje nėra veikiančio vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo;

7) informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo negali pasinaudoti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, nes jo su įstaiga nesieja darbo, tarnybos ar kiti teisiniai santykiai.

Taip. Prokuratūra, baigusi pranešėjo pateiktos informacijos apie pažeidimą tyrimą ir priėmusi su tuo susijusius sprendimus arba gavusi informaciją iš kitos pranešimą nagrinėjusios institucijos apie pranešimo nagrinėjimo rezultatus, apie tai praneša pranešėjui.

Ne. Prokuratūra netiria pranešimų ir apie tai praneša pranešimą pateikusiam asmeniui, jeigu:

1) pranešimas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančia informacija;

2) asmuo į prokuratūrą kreipiasi pakartotinai dėl tų pačių aplinkybių, kai prieš tai pateiktas pranešimas šiame įstatyme nustatyta tvarka buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas sprendimas.

Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ir jo motyvus ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui.

Sprendimas nenagrinėti pranešimo pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalį gali būti skundžiamas sprendimą priėmusio prokuroro tiesioginiam vadovui Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, konfidencialumas užtikrinamas viešojo administravimo, tarnybinio (drausminio) nusižengimo tyrimo procedūrų ar administracinio arba baudžiamojo proceso metu tiek, kiek tai yra objektyviai įmanoma atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir jų ryšį su pranešėju.

Pranešėjo duomenys, leidžiantys nustatyti jo tapatybę, gali būti pateikti tik tam asmeniui arba institucijai, kurie nagrinėja informaciją apie pažeidimą.

Informacija apie pranešėjus tyrime nedalyvaujantiems asmenims negali būti teikiama.

Tokiu atveju pranešėjas turėtų kreiptis į Prokuratūrą ir apie tai pranešti.

Pranešimą dėl daromo neigiamo poveikio pranešėjas gali pateikti tiesiogiai atvykęs į (pasirinktinai):

Generalinę prokuratūrą (Rinktinės g. 5A, 01515 Vilnius),

Vilniaus apygardos prokuratūrą (Rinktinės g. 5A, 09201 Vilnius),

Kauno apygardos prokuratūrą (Laisvės al. 32, 44240 Kaunas),

Klaipėdos apygardos prokuratūrą (Vilties g. 12, 92231 Klaipėda),

Panevėžio apygardos prokuratūrą (Respublikos g. 54, 35173 Panevėžys),

Šiaulių apygardos prokuratūrą (Dvaro g. 90, 76240 Šiauliai),

siųsdamas tokį pranešimą aukščiau nurodytais adresais paštu,

pateikdamas šį pranešimą Generalinės prokuratūros elektroninio pašto adresu praneseju.apsauga@prokuraturos.lt.

Institucija ar įstaiga apie faktą, kad pranešėjas pateikė informaciją, informuojama nebus. Tyrimo atlikimo metu, siekiant objektyviai įvertinti informaciją, galimai institucijos ar įstaigos bus prašoma pateikti dokumentus ar kitokio pobūdžio informaciją. Tačiau visais atvejais, kaip numatyta Pranešėjų apsaugos įstatyme, kiekviena įstaiga ir asmuo, kuris gauna ar nagrinėja informaciją apie pažeidimą, privalo užtikrinti asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, konfidencialumą.

Gavusi pranešimą, kuris atitinka Pranešėjų apsaugos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, prokuratūra nuo pranešimo gavimo momento užtikrina jį pateikusio asmens konfidencialumą.

Jeigu asmuo apie pažeidimą praneša nesilaikydamas Pranešėjų apsaugos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatytų pranešimo formos reikalavimų, tačiau pranešime pateikta informacija atitinka kitus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kompetentinga institucija asmenį gali pripažinti pranešėju. Tokiais atvejais asmens konfidencialumas užtikrinamas nuo asmens pripažinimo pranešėju momento.

Jeigu prokuratūra nepripažino asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, pranešėju ir informaciją apie pažeidimą, vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, persiuntė kitai institucijai, konfidencialumą užtikrina institucija, kuriai buvo persiųsta informacija apie pažeidimą.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;

asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Visiems asmenims, pateikusiems pranešimą apie pažeidimą, yra taikomos vienodos konfidencialumo garantijos. Tai reiškia, kad konfidencialumas yra užtikrinamas ir tais atvejais, kai pranešėjo statusas nėra suteikiamas sr informacija tyrimo metu nepasitvirtina.

Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą numatytos šios apsaugos priemonės:

1) saugių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų užtikrinimas;

2) konfidencialumo užtikrinimas;

3) draudimas daryti neigiamą poveikį;

4) teisė gauti atlyginimą už vertingą informaciją;

5) teisė gauti kompensaciją;

6) nemokamos teisinės pagalbos užtikrinimas;

7) atleidimas nuo atsakomybės;

8) teisė gauti išsamią, nešališką informaciją ir nemokamas konsultacijas dėl informacijos apie pažeidimus teikimo procedūrų ir teisių gynimo priemonių suteikimo.

Svarbu tai, kad tokios priemonės kaip galimybė naudotis saugiu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, konfidencialumo užtikrinimas, draudimas daryti neigiamą poveikį, teisė gauti nemokamas konsultacijas taikomos nuo informacijos apie pažeidimą gavimo įstaigoje arba kompetentingoje institucijoje momento visiems šio įstatymo nustatyta tvarka informaciją apie pažeidimus pateikusiems asmenims, nesvarbu, ar informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo buvo pripažintas pranešėju, ar ne.

Kitos priemonės – teisė gauti atlyginimą už vertingą informaciją, teisė gauti kompensaciją, nemokamos teisinės pagalbos užtikrinimas, atleidimas nuo atsakomybės – gali būti taikomos nuo tos dienos, kurią kompetentinga institucija pripažino informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį pranešėju.