2026 rugsėjo 4 d.
Rugsėjo 3 d., vyko mokymai-diskusija su Priežiūros institucijų asociacijos (PIA) nariais, skirta pranešėjų apsaugos sistemai, jos taikymo tendencijoms ir praktiniams institucijų iššūkiams aptarti.Susitikimo metu buvo pristatytos aktualiausios pranešėjų apsaugos tendencijos, informacijos apie pažeidimus pateikimo būdai ir tvarka, gautų pranešimų registravimo, vertinimo bei nagrinėjimo ypatumai. Ypač daug dėmesio skirta vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų diegimui ir jų veiksmingam funkcionavimui.
Susitikimas vyko apskritojo stalo diskusijos principu. Jo pradžioje aptarti per pastaruosius metus pranešėjų apsaugos srityje įvykę pokyčiai ir pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria priežiūros institucijos. Vėliau PIA nariai aktyviai įsitraukė į diskusiją, dalijosi savo institucijų patirtimi, konkrečiais praktiniais pavyzdžiais ir klausimais.
Vienas svarbiausių diskusijos klausimų – kaip mažesnėse priežiūros institucijose praktiškai užtikrinti tinkamą pranešimų administravimą, pranešėjo konfidencialumą ir apsaugą nuo galimo neigiamo poveikio, ypač kai pateikta informacija yra susijusi su pačios institucijos darbuotojais, vadovais ar atliekamais priežiūros veiksmais.
Aptarta ir tai, kaip elgtis tais atvejais, kai asmuo nėra konkrečios institucijos darbuotojas, tačiau Generalinės prokuratūros yra pripažintas pranešėju, o jo pateikta informacija persiunčiama kitai institucijai nagrinėti pagal kompetenciją. Dalyviams buvo aktualu, kaip tokius pranešimus tinkamai užregistruoti ir įforminti, kaip organizuoti jų nagrinėjimą bei užtikrinti teisės aktuose nustatytas konfidencialumo garantijas.
Nemažai dėmesio skirta pranešėjo konfidencialumo užtikrinimui skirtingais procedūros etapais. Diskutuota apie situacijas, kai asmuo nėra arba galimai nebus pripažintas pranešėju, taip pat apie konfidencialumo apsaugą administracinių nusižengimų teisenoje, kurios dalyviai turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Aptarti praktiniai sprendimai, padedantys suderinti proceso dalyvių teises su pareiga apsaugoti informaciją pateikusio asmens tapatybę ir kitus duomenis, leidžiančius jį tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti.
Svarbi diskusijos dalis buvo skirta vidinių kanalų veikimui – informacijos gavimui, registravimui, perdavimui nagrinėti, grįžtamojo ryšio teikimui ir kompetentingų darbuotojų vaidmeniui. Dalyviai dalijosi patirtimi, kokie sprendimai padėjo jų institucijose realiai įgyvendinti Pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimus ir kokios priežastys lemia, kad kai kuriose organizacijose vidinis kanalas lieka mažai naudojamas arba veikia tik formaliai.
Kalbėta ir apie organizacinę kultūrą. Dalyviai aptarė situacijas, kai apie galimus pažeidimus organizacijoje žinoma, tačiau darbuotojai vengia apie juos pranešti, solidarizuojasi su pažeidimus galimai padariusiais asmenimis arba vadovaujasi nuostatomis „visi žino, bet niekas nepraneša“ ir „nenoriu nieko įduoti ar sukelti problemų“. Diskusijoje akcentuota antikorupcinės kultūros, vadovų rodomo pavyzdžio, darbuotojų pasitikėjimo ir aiškios komunikacijos svarba.
Priežiūros institucijų asociacija šiuo metu vienija 24 priežiūros institucijas. Mokymuose-diskusijoje dalyvavo apie 20 kolegų, atstovavusių Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos metrologijos inspekcijai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai, Lietuvos auditorių rūmams, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, Nacionalinei žemės tarnybai, Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, Valstybinei darbo inspekcijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Vilniaus universiteto Teisės fakultetui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Ryšių reguliavimo tarnybai, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Lietuvos transporto saugos administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Aplinkos apsaugos departamentui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Aktyvus dalyvių įsitraukimas ir praktinių situacijų aptarimas parodė, kad institucijoms svarbios ne tik teisės aktų nuostatos, bet ir konkretūs jų įgyvendinimo būdai. Tokio formato susitikimai padeda formuoti vienodesnę pranešimų nagrinėjimo praktiką, stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir kurti aplinką, kurioje apie galimus pažeidimus galima pranešti saugiai ir pasitikint veikiančia apsaugos sistema.
