2026 spalio 8 d.
Kaip užtikrinti, kad vidinis pranešimų kanalas organizacijoje būtų ne formali procedūra, o realiai veikiantis ir darbuotojų pasitikėjimą turintis įrankis? Apie tai spalio 7 dieną Vilniuje vykusiame Pranešėjų forume 2026 „Vidiniai pranešimų kanalai: nuo tyrimo rezultatų iki veiksmingos praktikos“ diskutavo Lietuvos ir užsienio pranešėjų apsaugos, skaidrumo bei organizacijų atstovai.
„Pranešėjų apsaugos forumas suburia labai skirtingą patirtį turinčius žmones – viešojo ir privataus sektoriaus, valstybės ir savivaldos institucijų, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės bei tarptautinių pranešėjų apsaugos tinklų atstovus. Tikiu, kad būtent tokia skirtingų patirčių ir požiūrių įvairovė leidžia ne tik kalbėti apie problemas, bet ir ieškoti praktiškų būdų jas spręsti“, – pabrėždama pranešėjų apsaugos svarbą, sakė forumą pradėjusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji prokurorė Ugnė Rinkevičienė pristatė 2026 metų pranešėjų apsaugos tendencijas Lietuvoje – pranešimų dinamiką, jų pasiskirstymą pagal sektorius, dažniausiai nustatomas problemas ir praktikoje ryškėjančias tendencijas.
Šią temą pratęsė Mykolo Romerio universiteto tyrėjų komanda, pristačiusi kartu su Generaline prokuratūra atlikto tyrimo apie vidinių pranešimų kanalų veikimą energetikos sektoriuje rezultatus. Pasak baudžiamojo proceso teisės srities mokslininkės prof. dr. Jolantos Zajančkauskienės, atliktas tyrimas leido įvertinti, kokios praktikos organizacijose veikia geriausiai, su kokiais trūkumais susiduriama ir į kokias rekomendacijas verta atsižvelgti. Tyrimo rezultatai tapo pagrindu praktinei diskusijai, kurioje, moderuojant Generalinės prokuratūros atstovei Monikai Kalinauskienei, energetikos sektoriaus organizacijų, pasižymėjusių pažangesne vidinių pranešimų kanalų praktika, atstovai dalijosi savo patirtimi ir diskutavo, kas iš tiesų padeda sukurti kanalą, kuriuo darbuotojai pasitiki.
Pasitikėjimo tema tapo viena svarbiausių šio Pranešėjų apsaugos forumo ašių. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovas Sergejus Muravjovas pristatė naujausių apklausų duomenis ir kvietė ieškoti atsakymo, ką iš tiesų reiškia veiksmingas vidinis pranešimų kanalas, kokių tikslų juo siekiama ir kaip galima įvertinti, ar jie pasiekiami.
Kartu forumo dalyviai pažvelgė ir į platesnį – tarptautinį – kontekstą. Tarptautinio pranešėjų apsaugos tinklo vadovė Anna Myers aptarė kompetentingų institucijų vaidmenį stiprinant vidinius pranešimų kanalus, metodinės pagalbos organizacijoms svarbą ir tarptautines pranešėjų apsaugos tendencijas. Europos valstybių gerąją praktiką, veiksmingus vidinių pranešimų kanalų modelius ir sprendimus, kurie galėtų būti aktualūs Lietuvai, pristatė Europos skaidrumo ir pranešėjų apsaugos institucijų tinklo atstovė Kim Anh Nguyen Ngoc.
Forumo pabaigoje diskusija sugrįžo prie Lietuvos, joje tartasi, ką galima dar padaryti, kad vidiniai pranešimų kanalai Lietuvoje veiktų geriau? Baigiamojoje diskusijoje nacionaliniai ekspertai, energetikos sektoriaus organizacijų, savivaldos ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai ieškojo atsakymų, kokios pagalbos reikia organizacijoms, kaip stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir kaip padėti mažesnėms bei savivaldybių valdomoms įmonėms užtikrinti veiksmingą kanalų veikimą.
Kasmet organizuojamas Pranešėjų apsaugos forumas – tai galimybė vienoje vietoje susitikti nacionaliniams ir tarptautiniams ekspertams, aptarti šalių rezultatus ir pasidalinti realia organizacijų patirtimi. Toks dialogas leidžia ne tik įvertinti, kas jau veikia, bet ir aiškiau pamatyti, ką reikia keisti. Veiksmingas vidinis pranešimų kanalas organizacijai suteikia galimybę anksčiau pastebėti problemas ir užkirsti kelią galimiems pažeidimams, o darbuotojui – saugiai ir pasitikint sistema pranešti apie tai, kas kelia susirūpinimą.
Šio forumo diskusijos ir pasidalyta patirtis yra pagrindas toliau stiprinti pranešėjų apsaugą Lietuvoje – siekti, kad vidinis pranešimų kanalas būtų ne tik įstatymo reikalavimas, bet realiai veikianti organizacijos skaidrumo, atsakomybės ir pasitikėjimo kultūros dalis.
