Šiandien vykusiuose mokymuose Generalinės prokuratūros atstovės M. Kalinauskienė ir G. Bliujienė išsamiai apžvelgė pagrindinius pranešėjų apsaugos sistemos Lietuvoje elementus ir pasidalijo institucijos praktika bei įžvalgomis. Mokymų tikslas – sustiprinti dalyvių žinias apie pranešimų kanalus, pranešėjų apsaugos mechanizmus bei tinkamą vidinių kanalų diegimą organizacijose.
Mokymų metu buvo pristatytas pranešėjų apsaugos institutas, apibrėžiant jo paskirtį, teisinį pagrindą ir svarbą kovojant su pažeidimais viešajame bei privačiame sektoriuose. Dalyviai buvo supažindinti su pranešimų apie pažeidimus pateikimo būdais, pateikta detali informacija apie pranešėjų skatinimo ir pagalbos priemones, tarp jų – konfidencialumo užtikrinimą, apsaugą nuo neigiamo poveikio, galimybę gauti atlygį ar kompensaciją, taip pat kitus saugiklius, skirtus padrąsinti asmenis pranešti apie galimus pažeidimus.
Mokymų metu taip pat buvo aptarta Generalinės prokuratūros praktika priimant sprendimus dėl pranešėjo statuso suteikimo ar nesuteikimo, pasidalinta įžvalgomis apie pranešimuose pateiktos informacijos tyrimo organizavimą ir dažniausiai pasitaikančius iššūkius.
Didelis dėmesys skirtas vidinių pranešimų kanalų diegimui ir administravimui įstaigose – nuo tinkamos procedūrų parengties iki praktinių patarimų, kaip sukurti veiksmingą ir pasitikėjimą darbuotojams keliantį pranešimų mechanizmą. Dalyviams buvo pristatytas ir Nacionalinio kraujo centro vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas. Džiugu tai, kad 2025 metasi atlikus tyrimą, kaip 100 didžiausių sveikatos apsaugos įstaigų įgyvendina pranešėjų apsaugą, šios įstaigos vidinis kanalas įvardintas geriausiųjų penketuke.
Mokymų dalyviai įgijo aktualių žinių, kurios padės užtikrinti skaidresnę, saugesnę ir atsakingesnę institucijos veiklą, o pranešėjų apsaugos sistema – dar efektyviau atlikti savo funkcijas.