2026 balandžio 24 d.
2026 m. balandžio 21 d. Briuselyje (Belgija) vyko tarptautinė konferencija „From Directive to Delivery: Making Whistleblower Protection Work in Europe“, subūrusi Europos Sąjungos institucijų, nacionalinių valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės atstovus diskusijai apie pranešėjų apsaugos direktyvos įgyvendinimą ir praktinį veikimą.
Konferencijoje pranešėja dalyvavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėja Monika Kalinauskienė. Ji buvo pakviesta kaip ekspertė į diskusijų panelę „Building Effective Internal Whistleblowing Systems“, kurioje aptarti vidinių pranešimų kanalų kūrimo, įgyvendinimo ir priežiūros klausimai.
Diskusijos metu daug dėmesio skirta tam, kaip organizacijos kuria efektyvias vidines pranešimų sistemas, užtikrina jų prieinamumą, patikimumą ir veiksmingumą praktikoje. Taip pat akcentuota savęs vertinimo ir stebėsenos mechanizmų svarba, bendradarbiavimas su profesinėmis sąjungomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, taip pat kompetentingų institucijų vaidmuo teikiant gaires ir vykdant priežiūrą.
M. Kalinauskienė pristatė Lietuvos patirtį, pabrėždama prokuratūros vaidmenį vertinant pranešėjų apsaugos sistemos veikimą bei vykdant jos įgyvendinimo priežiūrą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Ji taip pat atkreipė dėmesį į praktinius iššūkius, susijusius su teisinių nuostatų taikymu ir organizacijų atsakomybe už efektyvių vidinių pranešimų kanalų užtikrinimą.
Apibendrindama konferencijos diskusijas, M. Kalinauskienė pažymėjo, kad pranešėjų apsauga yra sritis, kurioje skirtumas tarp politikos ir realybės dažnai matuojamas žmogiškąja kaina.
Konferencijoje išryškėjo, kad vien teisės aktų nepakanka – esminę reikšmę turi jų įgyvendinimas praktikoje. Tam būtini aiškūs procesai, apmokyti specialistai, saugūs pranešimų kanalai, nuoseklus reagavimas į gautą informaciją bei profesionali aplinka, užtikrinanti konfidencialumą ir pasitikėjimą.
Taip pat akcentuota, kad visoje Europoje vyksta aktyvus procesas vertinant, kaip praktiškai veikia Direktyva (ES) 2019/1937 ir kokios priemonės stiprina jos įgyvendinimą skirtingose valstybėse. Prie to reikšmingai prisideda tiek institucijos, tiek tarptautinės organizacijos, profesinės sąjungos ir pilietinės visuomenės atstovai, kurie dalijasi praktine patirtimi ir kuria įgyvendinimo sprendimus.
Iš praktinės perspektyvos M. Kalinauskienė savo pranešime išskyrė tris pagrindines kryptis: institucinių gebėjimų stiprinimą, gerosios praktikos mainus su kitų šalių institucijomis bei nuoseklų specialistų, dirbančių su pranešėjais, mokymą. Ji pabrėžė, kad efektyvus pranešėjų apsaugos mechanizmo veikimas nėra abstrakti siekiamybė, o kasdienis darbas, reikalaujantis kompetencijos, nuoseklumo ir lyderystės.
Renginyje kartu su M. Kalinauskiene dalyvavo tarptautiniu mastu pripažinti ekspertai iš „Transparency International“, profesinių sąjungų bei kitų organizacijų, kurie dalijosi gerąja praktika ir įžvalgomis apie pranešėjų apsaugos stiprinimą Europoje.
Konferenciją organizavo „Transparency International“ pagal Europos Sąjungos finansuojamą projektą SAFE4Whistleblowers.
Dalyvavimas šiame renginyje dar kartą patvirtina Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros aktyvų įsitraukimą į tarptautines iniciatyvas, siekiant stiprinti pranešėjų apsaugą, skaidrumą ir kovą su korupcija.
