2024 lapkričio 22 d.
2024 m. lapkričio 20 d. Monika Kalinauskienė skaitė pranešimą Briuselyje vykusiame Europos Komisijos ekspertų grupės posėdyje dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos perkėlimo. Ji buvo paprašyta pristatyti ypatumus, kaip Lietuvos Respublikos Prokuratūra vykdo išorinio pranešimų pateikimo kanalo funkcijas.
Įgyvendinant ES direktyvą, Lietuvoje buvo nuspręsta, kad Generalinė prokuratūra taps vienintele kompetentinga institucija, atsakinga už išorinio pranešimų teikimo kanalo funkciją. Šis kanalas yra nepriklausomas, savarankiškas ir užtikrina informacijos konfidencialumą, vientisumą bei saugojimą 10 metų, kad būtų galima atlikti tolesnius tyrimus. Prokuratūra, kaip institucija, tirianti nusikalstamas veikas ir padedanti užtikrinanti teisėtumą, atlieka svarbų vaidmenį, tačiau pranešėjų apsauga apima ne tik baudžiamojo pobūdžio pažeidimus. Siekiant efektyviai įgyvendinti šias funkcijas, Vidaus tyrimų skyrius buvo reorganizuotas, o jo dalis įgaliota vykdyti pranešėjų apsaugos funkcijas, užtikrinant ribotą prieigą prie jautrios informacijos.
Vieno išorinio kanalo sistema užtikrina nuoseklumą ir aiškumą pranešimų teikimo procese, skatina vienodas praktikas ir supaprastina tyrimus. Centralizuotas modelis leidžia ugdyti specializuotą kompetenciją, užtikrina stipresnę pranešėjų apsaugą bei konfidencialumą, taip pat stiprina pasitikėjimą sistema. Ši sistema padeda surinkti informaciją apie tyrimų rezultatus ir užtikrina, kad institucijos laikytųsi nustatytų reikalavimų teikti duomenis Prokuratūrai.
Siekiant apsaugoti pranešėjų tapatybę baudžiamojo proceso metu, buvo pakeisti teisės aktai ir dabar baudžiamasis procesas pradedamas nenurodant pranešimo pateikimo fakto. Taip gali būti užtikrinamas konfidencialumas ir pranešėjo apsauga viso proceso metu. Ši sistema atspindi įsipareigojimą užtikrinti pranešėjų teises ir pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis.
